- gurginti
- gùrginti, -ina, -ino 1. tr. verpti (storai): Gùrginti gijas yra į bumbulus suleisti verpiant J. Mūsų moterys linus par visą rudenį gùrgino Up. 2. tr. vežti, važiuoti: Rytoj bekonus gùrgins į skerdyklą Up. Gùrginsma tą vežimą namo Grg, Vvr. 3. tr. gaminti ką nors garinant, varyti: Degtinę gurgina, užtat nieko neturi Srv. 4. intr. burbėti, bambėti: Ko tu čia gùrgini, lyg kas tavę bijosi! Lzd. \ gurginti; išgurginti; sugurginti
Dictionary of the Lithuanian Language.